Ligoninės istorija yra labai įdomi ir turtinga

istorija011812 m. Simne buvo įrengta karo ligoninė, kurią įsteigė prancūzai, Napoleono kariai, besitraukiantys iš Vilniaus, grįždami per Alytų ir Simną.

1834 m. kunigaikštis I. Oginskis dešiniajame Nemuno krante įsteigė ligoninę, skirtą valstiečiams baudžiauninkams.

Ji vėliau, buvo uždaryta, nes šimtmečio pabaigoje jokiuose šaltiniuose neminima.

1892 m. į Alytų iš Vilniaus atvyko pirmasis gydytojas – daktaras Juzefas Belinskis. Ligoninės tuo metu nebuvo, todėl gydytojas ėmėsi privačios praktikos. Pagyvenęs Alytuje penketą metų, už lietuvių kultūros istorijos tyrinėjimą ir simpatijas lenkų nacionaliniam judėjimui 1897 m. ištremiamas į Kara Kalą (Turkmėnija). Išvykus dr. J. Belinskiui, Alytus liko be gydytojo. Ligonius aptarnavo žydų tautybės felčeris Gronas ir akušerė Andriukaitienė.

Pirmosios ligoninės Alytuje įsteigimas

istorija02Pirmojo pasaulinio karo metu vadinamasis „Sojuz gorodov“ įsteigė Alytuje ligoninę, skirtą kovai su šiltine. Gydytojas Tartakovskis dirbo čia iki 1916 m. 1917 m. ligoninė įkurdinama vadinamose Pontonų kareivinėse.

1918 m. spalio mėn. įsteigiama lietuviška miesto, valsčiaus ir apskrities administracija ir kartu atidaroma Alytaus apskrities ligoninė (įsikūrusi tose pačiose Pontonų kareivinėse). Jai vadovavo (1918-1920) gydytojas J. Abraitis, tuo pačiu metu einantis ir Apskrities gydytojo pareigas. 1920 m. gydytojas išvyksta studijuoti į Berlyną, po to į Leipcigą. Naujai susikūrusiai ligoninei Pontonų kareivinėse paskirta keletas medinių pastatų. Juose buvo apgyvendintas ligoninės personalas ir įkurti šie skyriai: užkrečiamųjų ligų (dr. S. Janavičius), chirurgijos (dr. B. Petrovas), odos ir veneros ligų (dr. V.Stepanovas), raštinė, virtuvė.

1920 m. Alytaus apskrities ligoninę pradeda administruoti dr. Simonas Janavičius. Apskrities ligoninėje nuolat dirbo 2 gydytojai: ligoninės vedėjas ir chirurgas, keturios gailestingosios seserys, akušerė.

Daktaro Stasio Kudirkos atvykimas į Alytų

Nuo 1934 m. rugpjūčio 1 dienos į Alytų atvyksta gydytojas Stasys Kudirka ir pradeda dirbti chirurgijos skyriaus vedėju. Ligoninė tuomet buvo Pirmajame Alytuje, buvusių Pontono kareivinių medinėse patalpose. S. Kudirka buvo ne tik chirurgas, bet ir geras vidaus ligų diagnostas, traumatologas, dermatovenerologas, pediatras. Tačiau tokio pasiruošimo chirurgo darbui, kokį turėjo S. Kudirka, Alytuje neturėjo niekas. 1939 m. S. Kudirka skiriamas Alytaus apskrities ligoninės direktoriumi ir toliau eina chirurginio skyriaus vedėjo pareigas.

Naujos ligoninės statyba

istorija_narkus1933 m. Ligoninės vedėju paskiriamas gydytojas Povilas Narkus. Jis, 1929 m. baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, nuo 1930 m. pradžios pusantrų metų dirbo Lietuvos universiteto klinikose, Chirurgijos skyriuje pas prof. A. Hagentorną, doc. V. Kanauką ir dar pusantrų metų – Vidaus ligų skyriuje pas prof. Bunevičių ir prof. Karužą.

Šio iškilaus gydytojo gyvenimas tikrąja to žodžio prasme buvo paaukotas žmonių sveikatai. 1939 m., lankydamas ligonius gyd. P.Narkus užsikrėtė dėmėtaja šiltine ir mirė, būdamas 41 metų.

Vadovaujant jam, 1935 m. prasideda naujos ligoninės statyba. Ją nutarta statyti kairiakrantėje Alytaus pusėje, ant vadinamojo Beiralo kalno. Sklypas buvo išnuomotas iš verslininko Šmulės Beiralo. To meto mastais ligoninė turėjo būti didelė (dviaukštė), erdvi ir moderni. Jos dydis apie 16,4 tūkst. kub. metrų, neįskaitant užkrečiamų ligų skyriaus. 1938 m. ligoninė baigiama statyti. Ją pastatyti ir įrengti kainavo apie 413 tūkst. Lt. 1939 m.baigiamas įrengti užkrečiamų ligų skyrius su 29 lovomis ir modernia skalbykla. Ligoninę projektavo ir vadovavo jos statybai inžinierius architektas Stasys Taškūnas.

istorija04

Ligoninė sovietiniu laikotarpiu


istorija031940 m
., pirmosios sovietų okupacijos metu, prasidėjo sveikatos apsaugos perorganizavimas pagal sovietinį modelį. Alytaus apskrityje buvo išleista instrukcija, kurioje nustatytas stacionarinių ir ambulatorinių įstaigų tinklas, jų darbo tvarka, sudarytas gydymo įstaigų, turinčių teisę išdavinėti nedarbingumo lapelius, sąrašas. Karo metais gydytojai buvo išblaškyti. Pokario metais ligoninėje kurį laiką dirbo 6 gydytojai: Kudirka, Ralys, Belkinas, Petrovas, Runkevičius, Bakanauskienė.

Nuo 1969 m. prasidėjo Ligoninės plėtra ir statybos. 1969 m. pastatyta 100 lovų Centrinės ligoninės akušerinis-ginekologinis korpusas, po metų ūkinis pastatas.1972 m. Ligoninės senasis korpusas sujungtas su nauju 217 lovų gydomuoju-diagnostiniu korpusu.

1985 m. pastatytas 260 lovų gydomasis – diagnostinis korpusas.

1988 m. – maisto blokas.

1989 m. Alytaus rajono centinė ligoninė buvo pavadinta Alytaus rajono Stasio Kudirkos centrine ligonine.

Naujasis Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės etapas

1997 m. Alytaus rajono S. Kudirkos centrinė ligoninė decentralizuojama ir reorganizuojama, atskiriant jos dalis ir steigiant šias sveikatos priežiūros įstaigas:
• Alytaus suaugusiųjų polikliniką;
• Alytaus vaikų polikliniką;
• Alytaus tuberkuliozės ligoninę.

1997 m. rugsėjo 25 d. įsteigiama ir įregistruojama ( Reg. Nr. VŠ98-3)
Viešoji įstaiga Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė

Dokumentinis filmas, skirtas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 90-mečio jubiliejui paminėti: „Devyni Alytaus ligoninės dešimtmečiai“  2008 metai.