Sveikatos draudimo įstatymas Lietuvoje priimtas 1996 metais. Įstatymas numato visų nuolatinių Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo jų pilietybės, privalomąjį sveikatos draudimą. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo viena valstybinė įstaiga – Valstybinė ligonių kasa.

Neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu užtikrinama tik būtinoji medicinos pagalba. Už kitas paslaugas tokie asmenys privalo mokėti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytomis kainomis. Lėšos, kuriomis disponuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sektorius, sudaro apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Sveikatos draudimo įstatyme numatytas ir papildomas privatus sveikatos draudimas, tačiau Lietuvoje jis nėra populiarus, juo naudojasi tik nedidelė, išimtinai aukštas pajamas turinčių gyventojų dalis.

Sveikatos draudimo įstatymą reglamentuoja:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 558 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 727 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminų ir tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 78-2723)
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. VA-37 (Žin., 2006, Nr. 43-1582) “Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių patvirtinimo“